Queridos escritores e leitores de Nottingham,
Saudações da outra margem da literatura, onde o mar canta histórias antigas e as pedras ouvem a voz dos poetas.
Chamo-me Alexandre de Sousa e escrevo-vos da vila medieval de Óbidos, que se ergue entre o Atlântico e as serras suaves da região oeste de Portugal.

عزيزي جون,
لا يمكنُ للشجرةِ أن تنموَ دون جذورٍ، وإن كانت هوائيةً، وهكذا حالُ المدنِ والأشخاصِ؛ فالجميعُ لهم جذورٌ. أكتبُ إليكَ من مدينتي بغداد، وهي تنهضُ من رمادِ الحروبِ لتواصلَ دورَها الحضاريَّ والإنسانيَّ في بناءِ الحياةِ الآمنةِ، و إنتاج الثقافةِ وصنع الجمالِ، في تحريكٍ لمعنى التوافقِ بين الأشياءِ بالحنينِ الأصيلِ المغروسِ في أعماقِ موروثات جذورِها ،

Viimased paar nädalat olen olnud Tartust väljas, ühes väikses külas põhjarannikul, kus on mu isa majake. Isa enam ei ole, maja on jäänud nüüd minu ja mu venna kanda. See mereäärne koht oli mu lapsepõlve suvedes väga oluline, viimastel aastatel, enne isa lahkumist, oli suhe tema ja selle majaga keeruline.

Teruntuk Penulis dan Pembaca
Di Nottingham
“Kamu penulis? Tahu Pramoedya Ananta Toer? Kami bertetangga. Saya kenal anak-anaknya.”
Itu adalah berondongan kalimat yang saya terima, ketika pertama kali indekos di pinggiran Jakarta Timur. Tepat setelah menerima tawaran kerja menjadi editor buku.

Drahá M.,
chatbot se mě dneska ptal na kliku dveří činžáku, kde jsme vyrůstali. V redakci na poradě jsem potřeboval rychle vymyslet téma pro text do příštího čísla a tak jsem ohlásil, že vyzkouším umělou inteligeci jako terpeuta a pak o tom napíšu. A teď to mám.

Sveikas, nepažįstamas mieste,
Kaip paaiškinti tau, kur aš gyvenu?
Už lėtos geležies, šiapus viaduko, slidžioje seno palto kišenėje.
Gyvenu vietoje, kur tirštai sukoncentruoti visi žmogaus likimo variantai ir galimos jo gyvenimo kryptys. Gyvenu tarp cerkvės, buvusio kalėjimo, pabėgėlių stovyklos, gimdymo namų ir trijų kapinių.

Benvolguts amics desconeguts de Nottingham,
Us havia d’escrirure des del bar del meu barri a Barcelona i resulta que soc en una cafeteria de Madrid. Últimament les coses estan poc previsibles. El meu pla era imbatible: dissabte al vespre tornava de Madrid i diumenge em llevava amb tota la parsimònia del món.

Дорогі читачі та читачки з Нотінгема!

Мене звати Оксана Данчук, я драматургиня в театрі Лесі у Львові. Зараз команда нашого театру перебуває у відпустці і я вирішила, що це чудовий час, аби написати листа до вас, отримавши таку пропозицію від колег з Нотінгема.

Draga Olivia,
Drage bralke in dragi bralci, ki boste to pismo lahko prebrali_e zaradi Olivinega prevoda!
Draga Olivia, ali v angliščini obstaja beseda za »črtalnik«? Te besede že vsaj trideset let nisem uporabila v nobenem jeziku, pa vendar sem ob prvi povedi tega pisma pomislila: »Moj bog, če bi vsaj imela črtalnik!«